Prie paliktų namų langinių – tremties liudijimai

Birželio 14-ąją – Gedulo ir Vilties dieną - ,,Atgimimo” mokyklos bendruomenė minėjo Ratnyčioje, prie Tremtinių koplytėlės. Renginys prasidėjo šv. mišiomis, kurias laikė šv. apaštalo Baltramiejaus bažnyčios klebonas Algirdas Šimkus, homilijoje palinkėjęs vilties, kuri vedė ir tremtinius. Minėjimą bažnyčios šventoriuje pradėjo ,,Atgimimo” mokyklos mokiniai menine kompozicija “Palikti namai”. Pravėrę baltas langines mokiniai apie tremtį prabilo paliktų tuščių namų gyventojų žodžiais. Meninę kompoziciją pratęsė mokytojos Valės Šmitienės vadovaujamo šokių ansamblio ,,Druskutis” šokėjos, paliktus namus apgaubusios švelnaus liūdesio kupinu šokiu ,,Oi žiba žiburėlis”. Susirinkusiesiems mokiniai įteikė simbolines dovanėles – palikto namo su langinėmis karpinius. 1940 m. birželio 14 d. skaudžia juodosios pradžios statistika pasidalinęs mokytojas Saulius Lukošiūnas pakvietė pagerbti mirusius tremtinius tylos minute. Tremties gėla prasiveržė dainomis, kurias atliko Sofija ir Augustė. Viena daina nuskambėjo ypatingai: jos tekstas atrastas politinio kalinio, vertėjo ir memuaristo A. Dambrausko archyve. Iš tremties atsiųstame laiške buvo šios dainos žodžiai, kuriems melodiją parinko mokytoja Ronata Balkaitienė. Druskininkų Tremtinių ir politinių kalinių choras, vadovaujamas Antaninos Laurenčikienės, atliko kelias dainas, pritariant visiems renginio dalyviams. Sujaudino Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių Druskininkų skyriaus pirmininko Antano Vailionio liudijimas: ištarti artimųjų vardai, taip pat ir 8 mėnesių Antanuko, neišgyvenusio tremties baisybių. Druskininkų rezistencijos ir tremties muziejaus vedėja Rima Viniarskaitė pristatė ,,Misija Baikalas 89” dalyvius ir išsakė nerimą dėl bandymų perrašyti istoriją bei viltį, kad, kasmet prisimindami Birželio 14 –ąją, išsaugosime savo istoriją ir valstybę. ,,Misijos Baikalas 89” dalyviai skaitė eiles, dalinosi prisiminimais. Ekspedicijos vadovas Arvydas Kalėda papasakojo apie prieš 36 metus organizuotą ekspediciją, įkūnijusią visus Lietuvos rajonus, kurios tikslas buvo išsaugoti tremtinių atmintį, inventorizuoti jų kapus būtent kartu su jaunąja karta, kuri šiandien perduoda informaciją savo vaikams. A.Kalėda prisiminė Ukrainos karo pradžios baisumus, atmintyje susiliejusius su Taišeto kryžiais, tremtinės Zosės liudijimu. R.Viniarskaitė padėkojo “Atgimimo” mokyklos mokytojams Sauliui Lukošiūnui, Ronatai Balkaitienei, Lijanai Lukošiūnienei, Valei Šmitienei, Vaivai Gintutienei, Tremtinių ir politinių kalinių chorui ir jo vadovei Anatninai Laurenčikienei, šv. apaštalo Baltramiejaus bažnyčios klebonui Algirdui Šimkui ir palinkėjo: ,,Būkime, prisiminkime, kartokime, ateikime į renginius, atsiveskime draugus, vaikus ir anūkus, kad niekas neperrašytų mūsų istorijos.”