Kovo 8 dieną patys entuziastingiausi japonų klubo nariai dalyvavo Azijos savaitės renginiuose Vytauto Didžiojo Universitete. Azijos centro vadovas dr. Aurelijus Zykas, kurio kvietimu lankėmės, sakė, kad tai pati spalvingiausia visų renginių ciklo diena. Ypač didelio lankytojų būrio sulaukė pirmasis dienos renginys – arbatos ceremonija, kurią demonstravo Japonijos ambasadoriaus žmona ponia Michiko Shigeeda. Šio meno ji mokėsi 30 metų ir turi aukščiausio lygio kategoriją. Beje, nepaisant, kad tai liudijančio sertifikato negalima išimti iš specialios dėžutės, kad jis nesusigadintų, ponia Shigeeda „sulaužė“ šią taisyklę ir maloniai jį pademonstravo žiūrovams. Daugumai mūsų tai buvo pirmoji patirtis su šiuo, vienu svarbiausių Japonijos kultūros aspektu. XVI a. Japonijoje siautė daugybė karų ir žmonės buvo labai išvarginti nuolatinės nesantaikos. Sen no Rikyu, vienuolis ir arbatos ceremonijos pradininkas, iškėlė 4 pagrindinius principus, kuriais remiasi šios ceremonijos filosofija, wa – harmonija, kei – pagarba, sei – tyrumas, džiaku – ramybė. Kiekvieną kartą atliekama ceremonija yra unikali ir nepakartojama. Japonai tai vadina „Ichi go ichi e“ (liet. ši minutė yra vienintelė), mat kitą kartą jau bus kiti indai, kita arbata, kiti svečiai, kitas šeimininkas… Čia svarbu viskas – nuo kruopščiai sukurtos ikebanos, puošiančios kambarį, iki rankų darbo saldumynų, tik tai progai parinktų indų ir net garsų, sklindančių ruošiant arbatą. Pusvalandis arbatos magijos prabėgo visiškoje tyloje gėrintis spalvomis, kvapais ir garsais. Po ceremonijos buvo labai malonu pabendrauti su ponia Shigeeda ir net sulaukti jos pažado pakviesti mus į arbatos ceremoniją savo rezidencijoje. Kol studentai baigė ruošti kūrybines dirbtuvėles, VDU japonų klubo „Hashi“ prezidentas Žygimantas surengė mums ekskursiją po universitetą. Didelės, šviesios erdvės, moderni, ką tik gavusi Leonido Donskio vardą, biblioteka taip sužavėjo keletą mūsų moksleivių, kad jie jau pradėjo kurti ateities planus studijuoti būtent čia.
Po pietų laukė spalvinga Azijos šalių kultūrų mozaika. Japonijos, Korėjos ir Kinijos mainų programos studentai buvo įrengę kūrybines dirbtuvėles, kuriose galėjome pažinti įvairius tų tautų kultūrinius aspektus. Jiems padėjo Japonijos ambasada, Korėjos kultūros centras iš Lenkijos bei lietuviai studentai, studijuojantys Azijos kalbas. Mūsų merginoms bene patraukliausia pasirodė galimybė dėvėti tradicinius drabužius. Dauguma spėjo apsivilkti ir kimono ar jukata (Japonija), ir hanboku (Korėja), ir tradiciniu kinų apdaru. Nemažiau įdomu buvo dekoruoti korėjietiškas vėduokles, išbandyti kiniškų karpinių meną bei pasidaryti laikiną tatuiruotę su pasirinktu japonišku hieroglifu. Kelios mūsų moksleivės, besižavinčios korėjietiška kultūra, džiaugėsi susitikimu su komedijos žanro žvaigžde iš Korėjos, mokiusiu pasigaminti savo vardo atspaudus. Bene kiekvienas parsivežė ir japoniškai užrašytą savo vardą, kurio kiekvienas skiemuo įgavo specialią reikšmę. Japoniškame kampelyje pasinaudojome proga sugalvoti Tanabatos norą. Tanabata – vasaros šventė, kurios metu visi vaikai rašo norus ir kabina juos ant bambuko. Patikrinti savo žinias galėjome studentų organizuotose viktorinose.
Prie japonų kultūros esame šiek tiek prisilietę ir anksčiau, mat mūsų mokykloje kiekvienais metais vieši svečiai iš Japonijos bei organizuojami įvairūs renginiai. Ši unikali galimybė susipažinti su kitų Azijos šalių kultūra mums buvo unikali galimybė praplėsti savo žinias ir patirti naujų potyrių.
Japonų kalbos ir kultūros klubo vadovė Rovena Kvaraciejūtė
