Japonų kultūros renginys, skirtas Lietuvos-Japonijos diplomatinių santykių 25-toms metinėms ir mokyklos japonų klubo 5-oms metinėms paminėti. Nuotraukų autorius – Robertas Kisielius.
Vaikų diena japoniškai
Japonijoje kasmet gegužės penktą dieną švenčiama Berniukų šventė, japoniškai vadinama Tango no Sekku. Nuo 1948 m. ji paskelbta valstybine švente – Vaikų diena.
„Atgimimo“ mokyklos japonų klubo nariai šią dieną paminėjo ypač linksmai, nes šventėme ją kartu su VDU japonų klubu „Hashi“. Džiaugiamės, kad klubo prezidentas Žygimantas atvyko net su 9 mainų studentais iš Japonijos. Renginio pradžioje mūsų merginos svečius pasitiko ir maloniai nustebino premjerine daina „Hana was saku“. Tai daina, sukurta 2011 m. žemės drebėjimo aukoms atminti, ir mes ketiname ją paviešinti Japonijos nacionalinės televizijos internetiniame portale. Studentai pirmiausia trumpai pristatė vaikų dienos istoriją ir tradicijas.
Sužinojome, kad Tango no Sekku šventė gyvuoja jau daugiau nei tūkstantį metų. Japonai, skirtingai nei daugelis kitų tautų, daugelį metų nešvęsdavo savo gimtadienių. Buvo įprasta rengti dvi gimtadienio šventes metuose – vieną visoms šalies mergaitėms ir moterims, kitą – vyrams ir berniukams. Šventiniu laikotarpiu lauke iškabinami spalvoti popieriniai ar medžiaginiai karpiai – Koinobori (koi- karpis, noboru – kopti, lipti). Tradiciškai iškabinami 4 karpiai – didžiausias (juodos spalvos – tėtis, mažesnis (raudonos spalvos) – mama ir du mažiausieji – vaikai. Japonų manymu, karpis – pati energingiausia ir atkakliausia žuvis, nebijanti plaukti prieš srovę, ryžtingai įveikianti visas kliūtis. Tai drąsos, sugebėjimo pasiekti labai didelius tikslus ženklas. Džiaugiamės, kad mūsų nuolatinės geradarės ponios Watanabės iš Japonijos dėka mes savo mokykloje taip pat turime Koinobori. Vaikų šventės metu rengiami vaidinimai, žaidimai, kepami saldumynai. Vienas iš tradicinių šios šventės saldumynų – Kashiwa Mochi. Jis gaminamas iš ryžių ir pupelių, vyniojamas į ąžuolo lapą. Saldumyno forma panaši į šalmą, todėl buvo tikima, kad tokie saldumynai padeda samurajams laimėti kovas. Ąžuolas, kaip tvirčiausias medis, simbolizuoja stiprybę.
Po teorinės dalies sekė kūrybinės dirbtuvėlės. Keturiose stotelėse studentai siūlė išbandyti įvairias įdomias veiklas. Vienoje buvo galima pasigaminti savo pagrindinį šventės simbolį – karpį. Kitoje mokėmės kaligrafiškai specialiu tušu užrašyti savo vardą japoniškai. Neapsėjome ir be origami – lankstėme bene populiariausią lankstinį – gervę. Ypač daug emocijų sukėlė žaidimas, pavadinimu „menko“, popierinio sumo kovos, kurių laimėtojai gavo saldžių prizų. Linksmybės persikėlė į lauką: žaidėme žaidimą „Daruma ga koronda“, kurio atitikmuo, pasirodo, yra ir Lietuvoje. Po visų veiklų buvo smagu išgirsti, kaip keletas japonų studentų, tęsiančių savo studijas rudenį, išreiškė viltį vėl pas mus atvažiuoti.
Nors tai buvo paskutinis turiningos japonų klubo veikos renginys šiais mokslo metais, jau pradedame ruoštis kitiems metams, nes tradiciškai rugpjūčio mėn. laukiame draugų iš Shonan Gakuen mokyklos.
Japonų kalbos ir kultūros klubo „Sakuros žiedas Druskininkuose“ vadovė Rovena Kvaraciejūtė
Azijos šalių savaitė
Kovo 8 dieną patys entuziastingiausi japonų klubo nariai dalyvavo Azijos savaitės renginiuose Vytauto Didžiojo Universitete. Azijos centro vadovas dr. Aurelijus Zykas, kurio kvietimu lankėmės, sakė, kad tai pati spalvingiausia visų renginių ciklo diena. Ypač didelio lankytojų būrio sulaukė pirmasis dienos renginys – arbatos ceremonija, kurią demonstravo Japonijos ambasadoriaus žmona ponia Michiko Shigeeda. Šio meno ji mokėsi 30 metų ir turi aukščiausio lygio kategoriją. Beje, nepaisant, kad tai liudijančio sertifikato negalima išimti iš specialios dėžutės, kad jis nesusigadintų, ponia Shigeeda „sulaužė“ šią taisyklę ir maloniai jį pademonstravo žiūrovams. Daugumai mūsų tai buvo pirmoji patirtis su šiuo, vienu svarbiausių Japonijos kultūros aspektu. XVI a. Japonijoje siautė daugybė karų ir žmonės buvo labai išvarginti nuolatinės nesantaikos. Sen no Rikyu, vienuolis ir arbatos ceremonijos pradininkas, iškėlė 4 pagrindinius principus, kuriais remiasi šios ceremonijos filosofija, wa – harmonija, kei – pagarba, sei – tyrumas, džiaku – ramybė. Kiekvieną kartą atliekama ceremonija yra unikali ir nepakartojama. Japonai tai vadina „Ichi go ichi e“ (liet. ši minutė yra vienintelė), mat kitą kartą jau bus kiti indai, kita arbata, kiti svečiai, kitas šeimininkas… Čia svarbu viskas – nuo kruopščiai sukurtos ikebanos, puošiančios kambarį, iki rankų darbo saldumynų, tik tai progai parinktų indų ir net garsų, sklindančių ruošiant arbatą. Pusvalandis arbatos magijos prabėgo visiškoje tyloje gėrintis spalvomis, kvapais ir garsais. Po ceremonijos buvo labai malonu pabendrauti su ponia Shigeeda ir net sulaukti jos pažado pakviesti mus į arbatos ceremoniją savo rezidencijoje. Kol studentai baigė ruošti kūrybines dirbtuvėles, VDU japonų klubo „Hashi“ prezidentas Žygimantas surengė mums ekskursiją po universitetą. Didelės, šviesios erdvės, moderni, ką tik gavusi Leonido Donskio vardą, biblioteka taip sužavėjo keletą mūsų moksleivių, kad jie jau pradėjo kurti ateities planus studijuoti būtent čia.
Po pietų laukė spalvinga Azijos šalių kultūrų mozaika. Japonijos, Korėjos ir Kinijos mainų programos studentai buvo įrengę kūrybines dirbtuvėles, kuriose galėjome pažinti įvairius tų tautų kultūrinius aspektus. Jiems padėjo Japonijos ambasada, Korėjos kultūros centras iš Lenkijos bei lietuviai studentai, studijuojantys Azijos kalbas. Mūsų merginoms bene patraukliausia pasirodė galimybė dėvėti tradicinius drabužius. Dauguma spėjo apsivilkti ir kimono ar jukata (Japonija), ir hanboku (Korėja), ir tradiciniu kinų apdaru. Nemažiau įdomu buvo dekoruoti korėjietiškas vėduokles, išbandyti kiniškų karpinių meną bei pasidaryti laikiną tatuiruotę su pasirinktu japonišku hieroglifu. Kelios mūsų moksleivės, besižavinčios korėjietiška kultūra, džiaugėsi susitikimu su komedijos žanro žvaigžde iš Korėjos, mokiusiu pasigaminti savo vardo atspaudus. Bene kiekvienas parsivežė ir japoniškai užrašytą savo vardą, kurio kiekvienas skiemuo įgavo specialią reikšmę. Japoniškame kampelyje pasinaudojome proga sugalvoti Tanabatos norą. Tanabata – vasaros šventė, kurios metu visi vaikai rašo norus ir kabina juos ant bambuko. Patikrinti savo žinias galėjome studentų organizuotose viktorinose.
Prie japonų kultūros esame šiek tiek prisilietę ir anksčiau, mat mūsų mokykloje kiekvienais metais vieši svečiai iš Japonijos bei organizuojami įvairūs renginiai. Ši unikali galimybė susipažinti su kitų Azijos šalių kultūra mums buvo unikali galimybė praplėsti savo žinias ir patirti naujų potyrių.
Japonų kalbos ir kultūros klubo vadovė Rovena Kvaraciejūtė
Shonan Gakuen mokyklos vizitas
Rugpjūčio pabaigoje jau trečią kartą „Atgimimo“ mokyklą aplankė mūsų draugai iš Japonijos Kanagavos prefektūros Shonan Gakuen mokyklos. Šios mokyklos istorijos mokytojas K.Yoshikawa kasmet suburia istorijos entuziastų grupelę, besidominčią II-ojo Pasaulinio karo istorija. Jie aplanko pasirinktus Lietuvos ir Lenkijos miestus. Vizitą jam padeda organizuoti Wasedos universiteto Tokijuje studentai – aktyvūs Čiune Sugiharos klubo nariai.
Šį kartą atvyko labai gausi, vyriška grupė. Iš 16 narių – tik viena mokytoja moteris. Jaukūs Aušros ir Tauro Česnulevičių namai padėjo pralaužti bendravimo ledus su japonus priimančiomis šeimomis pirmą vakarą. Kitą dieną trumpai pristatę mokyklos erdves, svečius supažindinome su įžymiausiomis Druskininkų vietomis. Istorines žinias svečiai pagilino lankydamiesi Grūto parke, o vakarop mėgavosi Vandens parko pramogomis. Antroji vizito diena buvo ypatingai sportiška. Ryte kartu mūsų moksleiviais suorganizavome krepšinio varžybas. Ne vienas japonas labai mėgsta šią sporto šaką, todėl vaikinai labai aistringai stengėsi parodyti visus savo įgūdžius aikštelėje. Po pietų aplankę Antano Česnulio sodybą, vėl susirinkome mokyklos sporto salėje, kur surengėme mini golfo varžybas. Nors Lietuvoje žinimas stereotipas, kad beveik visi japonai žaidžia golfą, pasirodė, kad daugumai mūsų svečių tai buvo pirmoji patirtis. Vėliau keliavome į One Nuotykių parką. Nors japoniukams tai buvo pirmasis kartas išbandyti nuotykių parko pramogas, beveik visi drąsiai priėmė iššūkius, nepabūgę net ir skrydžio per Nemuną. Vakarą svečiai taip pat leido sportuodami – juos priimančių šeimų vaikai suorganizavo futbolo varžybas.
Kelios dienos prabėgo labai greitai. Atsisveikindami jau tarėmės ne tik dėl jų kitų metų vizito, bet ir dėl galimybės mūsų mokinių grupelei apsilankyti Japonijoje ir Shonan Gakuen mokykloje. Na, o per mokslo metus bendrausime internetinėje erdvėje.
Nuoširdžiai dėkoju japonus priėmusioms šeimoms, kurios labai stengėsi, kad svečiai išsivežtų kuo geresnius įspūdžius apie mūsų šalį, miestą ir žmones. Savo namų šiluma dalinosi Svioklų, Kudelių, Dumbliauskų, Zdanavičių, Baleženčių, Juknevičių, Juozaponių, Kostkevičių, Balčiūnų, Sadauskų, Dyburių ir Mikučionių šeimos.
Taip pat ačiū Grūto parko direktoriui V.Malinauskui, „Druskos studijos“ vadovams Česnulevičiams, A.Česnuliui, Vandens parko ir One parko administracijai už pagalbą priimant svečius.
Japonų klubo vadovė Rovena Kvaraciejūtė
