Gerumo akcija “Padovanok seneliams šiltas kojines”

Gerumo akcija “Padovanok seneliams šiltas kojines”

Druskininkų “Atgimimo” mokykloje 5 c klasės mokiniai, paskatinti bendraklasės Agotos Granatauskaitės, inicijavo gerumo akciją “Padovanok seneliams šiltas kojines”.
Akcijoje dalyvavo ir šiltas kojines rinko visa mokyklos bendruomenė. Organizatoriai kartu su klasės auklėtoja J.Jonušauskaite dėkoja direktorei D.Časienei, Pavaduotojai ugdymui V.Žėkaitei, soc.pedagogei A.Gaidamavičienei, mokytojoms V.Šmitienei, R.Kvaraciejūtei, V.Tamulionienei, bibliotekos darbuotojoms N.Papartienei bei V.Krasnickienei už indėlį į akciją bei pagalbą. 5c klasės bendruomenė ypač dėkinga visoms mūsų mokyklos mokytojoms ir 3a, 4 a, 4 b, 5 a, 5 c, 7 c klasių mokiniams bei pradinės mokyklėlės vaikams už šiltas kojines, šalikus, šlepetes, pirštines ir batus. Globos ir slaugos namuose gyvenantys seneliai jautėsi laimingi, nes kiekvienam buvo įteikta pora šiltų kojinių, A. Granatauskaitės ir jos mamos kepti kalėdiniai sausainiai bei atvirutės su linkėjimais. 5c klasės mokinė, K.Sviderskaitė padovanojo pačios kurtą Kalėdinį vainiką.
Klasės auklėtoja J. Jonušauskaitė, kartu su akcijoje dalyvavusių vaikų tėvais džiaugiasi vaikų sąmoningumu ir geranoriškumu. Gerumu ir šiluma galime dalintis visi, neatsižvelgiant į amžių.

Gabiųjų mokinių ugdymo programos

Gabiųjų mokinių ugdymo programos

Šiais mokslo metais „Atgimimo“ mokyklos veiklos plane vienas iš prioritetų- dėmesys skiriamas gabių vaikų ugdymui. Tai nėra nauja sritis. Vadovaudamasi Lietuvos švietimo įstatymu, Valstybine švietimo Strategija (2003-2012, 2013-2022), Mokyklos veiklos dokumentais Druskininkų „Atgimimo“ mokykla vykdo darbą su gabiaisiais mokiniais nuo 2007m.  Siekiant išnaudoti aukštesniųjų gebėjimų turinčių vaikų ugdymo galimybes, siekiama sudaryti jiems palankias sąlygas plėtoti savo ypatingus gabumus. Praeitų metų pavasarį ketvirtų klasių koncentre vykdyta gabių mokinių atranka pagal specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro projekto ,,Mokinių akademinių gebėjimų atpažinimo ir jų ugdymo kokybės plėtra” (Nr. 09.2.2-ESFA-V-707-01-0001) parengtą metodiką. Remiantis gautais rezultatais, sudaryta 15-os gabių penktokų grupė, kuriems nuo lapkričio mėnesio siūlomi kassavaitiniai gamtamoksliniai užsiėmimai, integruojantys chemiją, fiziką, biologiją ir matematiką. Jų metu mokiniai plečia savo žinias ir įgūdžius patirtinto mokymo(-si) pagalba. Džiugu, kad mokiniai visose veiklose dirba su didžiuliu entuziazmu, nes per kiekvieną užsiėmimą mokytojos siūlo patiems tyrinėti ir patirti atradimo džiaugsmą. Biologijos žinias vaikai gilino tyrinėdami fosilijas, nagrinėdami jų susidarymą, skaičiuodami gylį ir metus. Fizikos dėsnius bandė suvokti atlikdami įvairius bandymus su magnetais suprasdami kaip jie veikia, sužinodami magneto poveikį, geležį panardinus į įvairius skysčius. Spręsdami erdviniu matymu pagrįstas užduotis, pritaikė nervų sistemos ir optikos pagrindų žinias, sužinojo bendrus nervų sistemos ir regėjimo principus bei gilino žinias, susietas su tyrimo atlikimo etapais ir grafiniu duomenų atvaizdavimu ,taip integruodami fizikos ir biologijos išmanymą. Matematikos įgūdžius taikė tobulindami erdvinio mąstymo gebėjimus, kurdami dėliones iš degtukų. Tai tik keletas jau įvykusių užsiėmimų pavyzdžių.

Stengdamiesi parodyti mokiniams jų ateities perspektyvas ir akademinio mokslo prasmę, atnaujinome bendradarbiavimą su Lietuvos universitetais. Kas keletą mėnesių planuojame vykti į paskaitas ir praktinius užsiėmimus įvairiuose universitetuose.   Kadangi mokykla dalyvauja Erasmus+ KA1 projekte „Kūrybiškumo ir kritinio mąstymo ugdymas, naudojant inovatyvius mokymo metodus“, mokytojai, dalyvaujantys šiame projekte, suorganizavo gabių mokinių išvyką į Kauno technologijos universitetą. Vaikams teko paplušėti teisingai užprogramuojant robotukus, kad šie tinkamai vykdytų visas komandas – važiuotų norima kryptimi, uždegtų švieseles ir jaustų artėjančias kliūtis. Po šios veiklos bandėme praskleisti virtualios realybės paslaptis. Vieni perspektyviausių universiteto programuotojų demonstravo savo sukurtą virtualios realybės žaidimą „Pagauk, jei gali“. Beje, šis žaidimas – tarptautinio programuotojų konkurso rezultatas.  Nors šį kartą daugiausiai laiko praleidome testuodami, kaip veikia sukurtas žaidimas, sutarėme, kad kitą kartą atvažiuosime patys pabandyti kurti žaidimus.

Dar viena gabiųjų vaikų ugdymo sritis – įsitraukimas į privataus K.Simonavičiaus universiteto veiklą. Trisdešimt 5-6 klasių mokinių prisijungė prie tarptautinio vaikų universiteto „Alfa“. Jaunieji studentai 2 kartus per mėnesį dalyvauja 4 akademinių valandų interaktyviose ir inovatyviose paskaitose: technologijų ir inovacijų, aviacijos, komunikacijos ir žurnalistikos, finansinio raštingumo ir teisės, kino kūrimo ir animacijos.

Šiais mokslo metais didesnis dėmesys skiriamas gabiems penktų-šeštų klasių mokiniams, tačiau kasmet programa bus plečiama ir apims vis daugiau koncentrų.

 

“Šis projektas finansuojamas remiant Europos Komisijai, „Erasmus+“ programos lėšomis, kurią Lietuvoje administruoja Švietimo mainų paramos fondas. Šis kūrinys atspindi tik autoriaus požiūrį, todėl Komisija negali būti laikoma atsakinga už bet kokį jame pateikiamos informacijos naudojimą.

 

Anglų kalbos mokytoja Rovena Kvaraciejūtė

Stažuotė Bergeno gimnazijoje

Stažuotė Bergeno gimnazijoje

2019 m. gruodžio pradžioje  Druskininkų „Atgimimo“ mokyklos mokytojų komanda: direktorė Danutė Časienė, anglų kalbos mokytojos, Audronė Dreinienė, Janina Jonušauskaitė, socialinė pedagogė Agnė Gaidamavičienė dalyvavo stažuotėje pagal programos Erasmus KA-1 projektą „Kūrybiškumo ir kritinio mąstymo ugdymas, naudojant inovatyviuosius mokymo metodus“. Mokytojos lankėsi Norvegijoje, Bergeno miesto Amalie Skram gimnazijoje. Tikslas-naujų ugdymo strategijų  pažinimas, galimybė pasisemti patirties, kaip inovacijų pagalba ugdomi XXI amžiaus gebėjimai.

Turėjome įtemptą darbo savaitę, susitikome ir kalbėjomės su  administracija, diskutavome su įvairių specialybių mokytojais, socialiniu pedagogu, stebėjome 11 pamokų ir turėjome  5  susitikimus su mokyklos darbuotojais.  Buvome maloniai priimti ir mums sudarytos visos įmanomos sąlygos projekto užduotims įgyvendinti.

Mokyklos direktorius mums išdėstė Norvegijos švietimo sistemą ir aptarė savo mokyklos veiklos programą. Mums pristatant „Atgimimo“ mokyklą direktorius labai domėjosi pasakojimu apie ugdymą, projektus ir kitas veiklas, uždavė daug klausimų.

Mieste yra nemažai privačių ir valstybinių mokyklų, bet mokslas valstybinėse mokyklose yra prestižinis. Geriausieji lanko valstybines mokyklas. Mokiniai Amalie Skram gimnazijoje yra  motyvuoti ir mokslumo problemų mažai, nes mokykla yra prestižinė, į ją priimama pagal rezultatus. Mokinys gali netekti teisės čia mokytis, jei jo metiniai rezultatai per žemi. Kiekvienam mokiniui   sudaromas individualus tvarkaraštis ir padedama pasirinkti dalykus. Mokslo metų pradžioje kiekvienas mokinys gauna nešiojamą kompiuterį, kurį, baigęs vidurinio ugdymo programą, gali pasilikti. Pamokų metu asmeninis kompiuteris naudojamas labai dažnai, vadovėlius ir užrašus mokiniai turi taip pat. Su mokiniu dirba tiek socialinis pedagogas, tiek klasės  auklėtojas, siekdami greitesnės mokinio adaptacijos klasėje. Klasės didelės-iki 30 mokinių, per užsienio kalbos pamokas neskaidomos į grupeles. Mokslas gimnazijoje  trunka 3 metus, o vidutinis moksleivių amžius 16-19 metų. Uniformos nedėvimos, tačiau direktorius mano, jog jos reikalingos.  Ugdymas vyksta labai demokratiškoje, ilgametėmis abipusės mokytojo ir mokinio   pagarbos ir atsakomybės tradicijomis grįstoje švietimo aplinkoje. Beveik visi mokytojai turi savo dalykų (dviejų-trijų) magistro išsilavinimą. Santykis tarp mokytojo ir mokinio  yra laisvas ir atviras. Mokytojams suteikta didelė laisvė dirbti kaip kūrėjams ugdymo procese, jie neprivalo užsiimti kita, su pamoka nesusijusia veikla, tačiau mėgsta užsiimti savanoryste ar kita visuomenine veikla.

 

Pamokos, trunkančios vieną valandą, vedamos norvegų kalba arba ta užsienio kalba, kurios mokinys mokosi( kinų, japonų, ispanų, prancūzų, italų, vokiečių, anglų). Anglų kalba nuo 2-ųjų metų (10-osios klasės) nedėstoma kaip dalykas, o mokiniams pateikiama anglakalbių šalių istorija, sociologija, anglų k. literatūros ir kt. kursai, lavinantys mokinių dalykines ir bendrąsias  kompetencijas.  Metų ugdomoji veikla   padalinta į du semestrus, o visa trejų metų veikla suskirstyta labai apgalvotai: pirmaisiais metais mokiniai užbaigia tradicinį mokymąsi, užsienio kalbos ir pasaulio pažinimui lavinti 10 proc. mokinių  sudaryta galimybė mokytis kitoje šalyje visus mokslo metus. Mokykla mainų programoje bendradarbiauja su 7 šalimis: Kinija, Japonija, Vokietija, Austrija, Ispanija, Martinikos respublika, Škotija.  Priimančioji mainų dalyvį-mokinį  norvegų šeima  savanorė per  mėnesį gauna 300 eurų išlaikymui, vaikui skiriami dienpinigiai. Mokinys įsitraukia į kitos šalies   mokyklos ugdomąją veiklą kartu su bendraamžiais, o grįžęs tęsia mokymąsi savo buvusioje mokykloje. Dalyvavome pamokoje, kurioje  norvegų kalbos pagrindų   mokėsi  7 užsieniečiai: austras, du ispanai, vengrė, kinietė, 2 japonės. Be pačių inicijuotos mainų programos, Amalie Skram mokykla- aktyvi tarptautinių Erazmus programos  projektų dalyvė.

Antraisiais metais dažniausiai naudojama projektinė pamokų organizavimo forma, vyksta ilgalaikiai ir trumpalaikiai  kursai( stebėjome keletą labai įdomių, dvi valandas trunkančių mokinių kritinį mąstymą ir kūrybiškumą ugdančių veiklų). Antraisiais metais mokinių  „stažuotės“ užsienio mokyklose trunka trumpiau, vieną savaitę. Trečiaisiais, baigiamaisiais, metais mokiniai į užsienį nebevyksta, susikoncentruoja į mokymąsi, ateities karjerą. Baigę mokyklą  abiturientai nori išbandyti save kitų šalių universitetuose . Vyksta  ne tik į žinomus, prestižinius universitetus, bet mielai renkasi medicinos studijas  Lenkijos, Vengrijos universitetuose, remdamiesi pragmatiniais sumetimais. Universitetus pasirenka 51,4 procentai baigusiųjų šią gimnaziją-tie, kurie tikrai nori siekti akademinės karjeros.

Mokinių pasiekimai (atsiskaitomieji darbai) vertinamai taikant šešiabalę sistemą. Visi mokiniai nešiojasi  kompiuterius ar planšetes, naudojasi ausinukais, norėdami  atsiriboti nuo aplinkos pamokoje. Didžiausias dėmesys skiriamas individualiam darbui ir informacijos paieškos būdams, kritinio mąstymo ugdymui. Mokiniai skatinami kuo daugiau savarankiškai  dirbti,  sudaromos sąlygos matyti savo veiklos praktinę naudą. Nėra suvaržymų griežtomis taisyklėmis pamokų metu,  mokiniai  jaučiasi laisvai, uždavus individualų darbą gali likti klasėje, dirbti bibliotekoje ar kitoje erdvėje   pagal pamokos uždavinius. Mokinys  kartais susikuria   sau darbo vietą ant palangės ar  sėdi užmaukšlinęs  kapišoną- svarbiausia – mokytis mokiniui patogiu būdu ir netrukdyti kitiems. Tai labai svarbi sąlyga, kurios laikosi visi mokiniai. Nors kompiuteris stovi ant darbo stalo, bet mokiniai susikaupę į dėstomą dalyką, o ne naršymą internete. Mokytojas jiems – konsultantas bei  pagalbininkas. Norvegijos mokinių rezultatai yra vieni iš geriausių tarptautiniuose tyrimuose –jų mokymo sistema kitokia nei pas mus.

Namų darbai  mokiniams yra ilgalaikiai, kūrybiški: dažniausiai  dviems savaitėms  skiriami tam tikri kūrybiniai individualūs arba grupiniai  projektai , o kasdien namų darbai neužduodami, nebent mokinys per dvi jam skirtas valandas nespėjo ko nors atlikti ir jam reikės padirbėti namuose. Stengiamasi  per pamokas spėti atlikti visas užduotis, dirbama studentišku principu. Mokinys pats pasirenka, kada jam dirbti, kokiu režimu, kokiais metodais, tačiau atsiskaityti  privalo. Mokiniai turi susikūrę savo Podcast tinklalaides namų darbams atlikti. Vertindami mokytojai prisijungia prie jų sistemos. Pvz., per anglų  literatūros pamoką buvo skirta  kūrybinė   2 savaičių namų darbų užduotis grupei – suvaidinti ir nufilmuoti trumpą ištrauką iš pasirinkto  anglų klasikinio romano. O per socialinių studijų pamoką anglų kalba mes kartu su mokiniais sprendėme ir visi gana sunkiai įveikėme praktinę pamokos dalį – 1964 m. Luizianos raštingumo testą juodaodžiams. Savo nuoširdumu mus pakerėjo prancūzų kalbos mokytoja. Ji puikiai išdėstė pamoką iš savo parašyto vadovėlio ir   jį padovanojo  mūsų mokyklai. Su kinų kalbos mokytoja kartu mokėmės kinų kalbos, kuri čia populiari, nes didėja bendradarbiavimo galimybės bei mieste kuriasi kiniečių įmonės.

Daug dėmesio skiriama tėvų informavimui ir švietimui. Per mokslo metus tris kartus vyksta tėvams skirti susirinkimai apie mokinių pažangą. Socialinis darbuotojas papasakojo, kad Norvegijoje yra  glaudus bendradarbiavimas  tarp tėvų ir mokyklos,  intensyvesnis  nei kitose šalyse. Kiekvienais metais įvyksta trys  tėvų susitikimai su klasės  mokytojais. Tėvai gauna elektroninius  pakvietimus į tokius susitikimus iš anksto. Kontaktinis dėstomo dalyko mokytojas kviečia kiekvieno mokinio tėvus individualiam pokalbiui  ne mažiau kaip du kartus į metus. Tokiame pokalbyje su tėvais mokytojas kalbasi apie mokinio  veiklą ir mokomųjų dalykų pasiekimus, o tėvų yra paklausiama, ką jie patys mano apie savo vaiko pažangą per tą laikotarpį.  Su mokiniais, kurie nepasiekia atitinkamų išsilavinimo standartų, sutartys nepratęsiamos ir jie eina mokytis į kitas miesto mokyklas, dažnai privačias. Privačiose mokslas mokamas (iki 150 Eur per mėnesį).

Ši moderni,   aukštos ugdymo kokybės mokykla  aprūpina visus  pedagogus   reikiama šiuolaikine įranga darbui klasėje bei  technologiniams  eksperimentams atlikti.  Interjeras bei įranga atitinka aukščiausius standartus. Ypač mus sužavėjo koridoriuose instaliuota prabangi garso absorbavimo aparatūra. Mokinių patogumui klasėje kelios švieslentės rodo tą patį vaizdą. Klasės lentos ilgis- per visą sieną.  Mokiniai ir mokytojas sėdi ant ergonominių biuro kėdžių su ratukais, todėl   gali keisti savo sėdėjimo erdves pamokos metu, kai prireikia. Tai skatina mokinių motyvaciją bei kūrybiškumą ir labai padeda dirbant klasėje. Visų klasių sienų dalis stiklinė, todėl viską galima matyti iš koridoriaus. Koridoriuose daugybė jaukių ir patogių  kampelių prisėsti ir atsipalaiduoti per pertraukas ar pažaisti šachmatais, galima pamiegoti ar pasišnekučiuoti tam skirtose erdvėse. Yra nemokami kavos aparatai ir mokiniams, ir mokytojams. Visos mokyklinės erdvės išpuoštos subtiliais piešiniais ir spalvomis, ant sienų nėra jokių plakatų. Modernios treniruoklių ir sporto salės su susilankstančiomis sienomis. Didelis šiuolaikiškai įrengtas baseinas, atitinkantis tarptautinius olimpinius standartus, skirtas ir mokiniams, ir miesto bendruomenei, ir olimpinių vilčių rengimui. Įspūdingos tiksliųjų mokslų: chemijos, fizikos klasės su laboratorinių darbų priemonėmis bei įrenginiais. Mokykloje yra kelios didesnės auditorijos, viena iš jų ypač didelė, kurioje gali vykti ne tik pamokos, paskaitos, pristatymai, susitikimai, bet ir didieji mokyklos renginiai, šventės. Pakanka tik pastatyti mobilią sceną ir pasikeičia didžiosios auditorijos paskirtis. Mokykloje įrengta speciali filmavimo studija, mokiniai gali filmuoti reportažus, pranešimus, laidas, vėliau jas montuoti, nes tam yra visos reikiamos priemonės. Bibliotekoje įrengtos erdvės patogiam skaitymui ar grupiniams darbams bei projektams rašyti. Norintiems visiškos tylos, galima dirbti specialiame bibliotekos tylos kambaryje. Mokykloje yra daug nedidelių kabinetų, kurie skirti  grupių darbams ar užduotims atlikti, tereikia užsirašyti.

Mokyklos darbuotojų ir mokinių patogumui veikia valgykla, nors dauguma moksleivių, pastebėjome, valgo savo atsineštus priešpiečius. Valgykloje, priešingai nei Lietuvoje, galima įsigyti, mūsų akimis, ne visai sveiko maisto: užpilami makaronai, šerbetas, ledai, prie patiekalų galima rinktis įvairių padažų, kurie Lietuvos mokyklose uždrausti. Valgykla yra erdvi, tačiau valgančių mokinių pasitaiko ir kitose mokyklos erdvėse- nėra griežtų taisyklių, kad valgoma tik valgykloje. Maistas valgykloje mūsų labai nesužavėjo, nors pietų kaina nedidelė- apie 4 Eur. Pietų pertrauka- dar viena galimybė pabendrauti atskirai mokiniams ir mokytojams. Ji trunka vieną valandą. Šios pertraukos metu, 12 val., šeimyniškai pietaudami, kiekvieną pirmadienį mokytojai  kartu su administracija aptaria svarbiausius klausimus. Mokytojų kambarys itin erdvus, čia galima laisvu laiku  pailsėti ir atsigerti kavos ar sulčių iš aparatų, pasimėgauti vaisiais.

Mokiniai ir mokytojai domėjosi mūsų šalimi, kurortu, mokykla- lankydamiesi pamokose kaip stebėtojai   buvome prašomi  pristatyti savo miestą, papasakoti  apie savo ir kitas  Druskininkų mokyklas. Mokinių klausimai labai tikslūs ir korektiški.  Jie pripratę prie svečių mokykloje(mums besilankant dar  atvyko 10 japonų grupė). Mums buvo pristatytas  ir lietuvis mokinys,  kuris mokosi puikiai šioje gimnazijoje ir yra labai aktyvus įvairių veiklų dalyvis. Pertraukų metu dažnai stebėjome mokinių iniciatyvas (pvz., grupelė jų susibūrė ir iškepė skanių pyragėlių, kuriuos pardavinėjo po 10 kronų(1Eur), kiti dalino pačių pagamintus lankstinukus apie planetos išsaugojimą ir pan.). Mokinių veikla paskirstyta pagal aukštus: pirmasis-antrasis- bendras (sporto salės, valgykla, mokytojų kambarys, baseinai, rūbinės), trečiajame aukšte mokosi pirmokai(devintokai), ketvirtajame ir penktajame 2-okai ir 3-okai(dešimta ir vienuolikta klasės), o šeštasis aukštas skirtas moksliniams eksperimentams ir kūrybinėms  tiriamosioms veikloms. Kiekvienas pavaduotojas turi savo kuruojamą klasių grupę, o vienas atskiras pavaduotojas užsiima mokyklos tarptautinės veiklos kuravimu.

Gimnazijoje mokosi ir trys klasės specialiųjų poreikių vaikų. Jose-po 8 mokinius, su jais dirbama pagal atskirą programą. Šie mokiniai mokomi savarankiškumo, verslo pradmenų, formuojasi  socialinius įgūdžius dirbdami. Mokiniai ir mokytojai pristatė mokykloje veikiančią originalią mokinių kavinę „Kaffe diem“, kurios pagrindiniai kūrėjai-šių klasių mokiniai. Mus vaišino jų pačių sukurtais vaisvandenių kokteiliais, netradicine kava ir arbata. Tokiems mokiniams, kad nepavargtų,  nebūtina lankyti visų dalykų pamokas: pvz., per dieną keturios akademinės valandos ir dvi valandos, skirtos baristos profesijai įgyti.  Ši kavinė  veikia mūsiškojo UAB principu ir save išsilaiko, o mokiniai, baigę šią mokyklą, mielai  priimami dirbti  Bergeno maitinimo įstaigose arba tęsia mokymąsi profesinėse mokyklose.

Namo grįžome kitokios, turtingesnės. Ši stažuotė mums buvo puiki galimybė kitaip pažvelgti į ugdymo procesą, atrasti naujų idėjų ir jas atsirinkti, pritaikyti pagal galimybes,   palyginti ugdymo proceso  priežiūros veiklas, mokytojų naudojamus metodus pamokose, dalyvavimą įvairiose  neformaliosiose veiklose.

Stažuotės Norvegijoje dalyvės: Danutė Časienė, Audronė Dreinienė, Agnė Gaidamavičienė, Janina Jonušauskaitė

 

Gabių mokinių klubas

Gabių mokinių klubas

Šiais mokslo metais mokykloje pradėjo veikti gabių mokinių klubas. Kiekvieną ketvirtadienį 15 penktokų renkasi į matematikos ir gamtos mokslų tiriamuosius užsiėmimus, kuriuos veda mokytojos E. Čepulienė, S. Tamulevičienė ir L. Maskalenkienė. Gruodžio 6d. klubo nariai vyko į Kauno technologijos universitetą, kuriame dalyvavo dviejuose praktiniuose užsiėmimuose – programavo robotukus ir bandė praskleisti virtualios realybės paslaptis.

“Korupcijai – ne!”

“Korupcijai – ne!”

Gruodžio 9-ąją dieną minima tarptautinė antikorupcijos diena. Mūsų mokyklos 6-okams vyko renginys, kurio tema – “Korupcijai – ne!”. Šį renginį vedė Menų mokyklos mokytoja Alė Kalėdienė. Buvo pristatytas filmukas antikorupcijos tema ir mokiniai galėjo diskutuoti bei išsakyti savo nuomonę.