„SUSITIKIME” (angl.k.„LET‘S MEET TOGETHER“)
„Atgimimo“ mokyklos mokytojos: J. Jonušauskaitė, I. Urbonienė
„Erasmus+ programos” projekto „Let‘s meet together“ (liet.k. ,,Susitikime“) vaikų penketukas iš „Atgimimo“ mokyklos vyko į tarptautinį susitikimą Vengrijoje, kuriame dalyvauja delegacijos iš šešių šalių: Lietuvos, Lenkijos, Norvegijos, Vengrijos, Ispanijos ir Turkijos.
Atlikęs namų darbus, į Vengriją išvyko „Atgimimo“ mokyklos mokinių penketukas: M. Benevičiūtė, D. Konstantinavičiūtė, T. Mikučionis, I. Dumbliauskas bei U. Svioklaitė. Vaikus lydėjo mokytojos J. Jonušauskaitė ir V. Jasienė. Vengrijoje mūsų delegaciją svetingai pasitiko projekte dalyvaujančios mokyklos direktorius ir šeimos, kuriose buvo apgyvendinti vaikai.
Pailsėję ir pasižvalgę po 207 metus skaičiuojančią mokyklą, pradėjome rodyti paruoštus namų darbus. O jų buvo ne vienas. Turėjome paruošti gido knygą „Top 10 Druskininkai“ ir vaizdo pristatymą „Mano šalies geografija“. Kitos užduotys buvo susijusios su menine veikla . Pristatėme Lietuvoje populiarius amatus, iš jų išsirinkome porą mums artimiausių – karpinius ir pynimą, ir sukūrėme du filmus, juose pristatėme atlikimo techniką ir aktualumą tarp jaunimo. Didžiausią įspūdį patyrėme, kai pristatydami namų darbus kalbėjome apie Šventas Velykas. Mūsų filmas apie šią populiarią šventę susilaukė didžiausių aplodismentų. Vėliau reikėjo atlikti diferencijuotas užduotis. Visi delegacijų atstovai dalyvavo integracinėse veiklose, siekdami geriau susipažinti su bendraamžiais ir tobulinti anglų kalbos įgūdžius. Laikas, kurį praleidome kartu, buvo įdomus ir naudingas visiems projekte dalyvaujantiems vaikams, nes visą laiką mokėmės vieni iš kitų. Buvo smagu kurti bendrą tarptautinį žodynėlį, dauguma žodžių savo skambesiu buvo panašūs į lietuviškus. Mokytojai tuo metu diskutavo apie aktyviųjų metodų taikymą ugdymo procese bei stebėjo pamokas.
Laisvu metu turėjome laiko paskanauti vengriškų patiekalų bei apžiūrėti mokyklą mieste, kurio pavadinimas keistai skamba lietuvių ausiai – Kiskunfelegyhaza. Kelių aukštų mokykla yra erdvi ir jauki. Mokiniai turi mokyklines uniformas, tačiau jas dėvi tik švenčių progomis. Nudžiugome sužinoję, kad jie taip pat mokosi rusų ir vokiečių kalbų, tačiau stebėjomės, kad galima studijuoti italų, lotynų ir ispanų kalbas. Vos įžengę į mokyklą, pastebėjome, kad koridoriuose gausu milžiniškų stendų su mokyklą baigusių mokinių nuotraukomis. Be to, dideli įvairių formų stendai su abiturientų nuotraukomis porą mėnesių iki išleistuvių šventės eksponuojami parduotuvių vitrinose ir tik po egzaminų yra perkeliami į mokyklą. Seniausi stendai siekia net XIX a. pabaigą.
Šeštadienį, vykdydami numatytas veiklas, aplankėme Budapeštą. Plaukėme Dunojaus upe ir grožėjomės Parlamento rūmais, Budos pilimi ir Žvejų bastionu. Nuo Gelerto kalno aiškiai matėme senamiestį ir naujuosius rajonus bei juos jungiančius tiltus. Didvyrių aikštėje smagiai leidome laiką klausydami gidės pasakojimo apie Arkangelą Gabrielių bei kolonadose esančias iškiliausių Vengrijos asmenybių statulas.
Po turiningos savaitgalio kelionės pirmadienį atsiskaitėme paruoštus namų darbus. Šį kartą visų šalių atstovai pristatė tautinius kostiumus bei šokius. Mokiniams įdomu buvo stebėti pamokas, tačiau atsakinėti nedrįsome, nes viskas vyko vengriškai, išskyrus anglų kalbos pamokas. Jų metu, atsakinėdami į klausimus, pasakojome apie Lietuvą, Druskininkus ir mūsų mokyklą. Tai buvo intensyviausia savaitė mokslo metų pabaigoje, kurios metu sužinojome ne tik apie Vengriją, bet ir kitas šalis, apie populiarius jų amatus, papročius, skirtingas kultūras, išmokome tolerantiškumo ir draugiškumo. Tuo metu mokytojai rinkosi aptarti tolimesnių projekto veiklų įgyvendinimo galimybių ir sukurto produkto viešinimo sklaidos įgyvendinimo. Likusią dienos dalį aplankėme amatininkus. Dalyvaudami edukaciniuose užsiėmimuose, sužinojome ir išmokome, kaip pasigaminti vaistažolių maišelius, lūpdažius, veido kremą, mokėmės žiesti vazelę iš molio, pasigaminti spalvotą atvaizdą su magnetuku bei pinti gėles iš kukurūzų lapų. Buvome laimingi, lavindami kūrybines galias, atradome naujų savo talentų.
Kita diena prasidėjo naujais iššūkiais. Mūsų laukė oficialus vizitas Kiskunfelegyhaza miesto savivaldybėje. Visus svetingai priėmė ir sveikinimo žodį tarė ne tik mokyklos direktorius, projekto koordinatorius, bet ir miesto meras. Buvo malonu girdėti šiltus sveikinimo žodžius. Po oficialios mero kalbos buvome pakviesti į edukacinę istorijos pamoką. Vizitas į miesto savivaldybę – ne vienintelė veikla, mūsų laukė interaktyvus miesto žemėlapis. Kiekvienai delegacijai organizatoriai išdalino užuominas, kuriomis sekdami turėjome atrasti tam tikrą objektą mieste. Įvykdę visas numatytas veiklas, vykome į jaunimo centrą. Ten mūsų laukė tėvų asociacijos narių suruošta atsisveikinimo vakaronė.
„Štai ir atėjo pati liūdniausia diena, paskutinė diena“ , -savo metraštyje rašė I.Dumbliauskas. Iš tiesų savaitė neprailgo. Atlikome suplanuotas veiklas, daug išmokome ir manome, kad sėkmingai mokėme kitus projekto dalyvius. Praturtėję daugybe įspūdžių, išvykome namo.
Už bendradarbiavimą projektinėje veikloje esame dėkingi „Atgimimo“ mokyklos direktorei Danutei Časienei, šeimoms, kuriose gyvenome, bei mokytojams, padėjusiems įgyvendinti išsikeltus tikslus.
Prie Parlamento rūmų
Žvejų Bastione
Nuo Gelerto kalno matosi Budapeštas
Rotušės aikštėje
Atspėkite kokiam detektyvui atminti pastatyta jo skulptūra?
Darbų įkarštyje
Lietuvos delegacija
Stendai su mokyklą baigusių mokinių nuotraukomis
