Lyderių laikas 3 kūrybinės komandos narių stažuotė Vokietijoje ir Lenkijoje
Lapkričio 4-9 d. “Atgimimo” mokyklos projekto “Lyderių laikas 3” kūrybinės komandos dalyvės Lina Maskalenkienė ir Agnė Gaidamavičienė kartu su aštuoniomis Druskininkų ugdymo įstaigų atstovėmis ir kitų savivaldybių komandomis dalyvavo stažuotėje Vokietijoje ir Lenkijoje „Įvairūs mokyklų ir savivaldybių bendradarbiavimo modeliai mokinių mokymosi pažangos užtikrinimo srityje“. Stažuotės tikslas buvo susipažinti su Lenkijos ir Vokietijos savivaldybių ir mokyklų tarpusavio bendradarbiavimo patirtimi, sužinoti, kaip savivaldybėse stiprinamas mokytojų ir mokyklų vadovų profesionalumas, kaip bendradarbiaujama siekiant mokinių mokymosi pažangos, kaip užtikrinama įvairių tipų ugdymo įstaigų veiklos kokybė gerinant vaiko ugdymą(si), mokinių pasiekimus ir mokymosi pažangą. Abi aplankytos šalys unikalios tuo, kad ir viena, ir kita siekia mokinių mokymosi pažangos, sudarydamos sąlygas efektyviam bendradarbiavimui. Ugdymas grįstas pasitikėjimu, atviru bendravimu, kūrybiškumo laisve.
Mokytojos Berlyne lankėsi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje, dviejose pradinėse mokyklose, Jaunimo ir šeimos reikalų departamente, Visuomenės informavimo ir komunikavimo centre. Lenkijoje vizitavo Opolės regioninį švietimo pagalbos centrą, Eksperimentų centrą, dalyvavo edukacinėje programoje „Kalbantys paminklai“. Bžego mieste susitiko su meru bei švietimo skyriaus vadovu. Lankėsi dviejose mokyklose.
Pirmasis vizito taškas – Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija Berlyne (OECD Berlin), kur domėtasi tarptautiniais PISA tyrimo rezultatais. Specialistų teigimu, tyrimas orientuotas ne tik į mokinių pažangą, bet ir atsižvelgiama į socialinį, ekonominį kontekstą. Dar visai neseniai Vokietijos tyrimo rezultatai nebuvo tokie geri, todėl imtasi tam tikrų priemonių: stiprinamos mokinių kompetencijos, plėtojamas ikimokyklinis ugdymas, steigiamos visos dienos mokyklos. Kitą dieną dalyviai turėjo puikią galimybę aplankyti ir stebėti pamokas dviejose pradinėse Berlyno mokyklose, susipažino su mokyklos, tėvų ir socialinių partnerių bendradarbiavimo patirtimi.
Berlyno Senato Švietimo, jaunimo ir šeimos reikalų departamente buvo pristatyta Vokietijos švietimo sistema. Berlyno Senato Švietimo ir šeimos reikalų departamentas nuolat stebi mokyklų darbą ir joms suteikia įvairią pagalbą:
- mokiniams nemokamai užtikrinamos visos mokymosi priemonės;
- buvo sukurtos eksperimentinės mokyklos, kuriose mokiniai praleistų 13 metų (pastebėta, kad tokiose mokyklose mokymosi rezultatai pakilo).
Visuomenės informavimo ir komunikacijos centro idėja – šviesti įvairių sluoksnių žmones, taip pat ir mokinius apie Vokietijos kultūrą, istoriją, mokoma tolerancijos, supratingumo kitokiems. Organizacija paruošusi daug leidinių, kurie yra nemokami, ir tai palengvinimas mokytojams norint vaikams aiškiai ir suprantamai išaiškinti norimą dalyką, pamoką. Visi leidiniai yra nemokami, mokytojams tereikia atvykti į centrą ir pasiimti reikiamos medžiagos, kuri pritaikyta įvairaus amžiaus mokiniams. Centre dirba aukštos kvalifikacijos specialistai, kurie mokomąją medžiagą paruošia ir aktualias temas publikuoja aiškia, paprasta kalba. Tai padeda įvairių socialinių sluoksnių, išsilavinimo žmonėms suprasti istorijos vingius, priežastis, pasekmes ir ateities vizijas.
Lenkijoje pirmiausiai aplankytas Opolės regioninis švietimo pagalbos centras, užtikrinantis mokytojų konsultavimą ir tikslingą kvalifikacijos kėlimą, mokyklų problemos diagnozavimą ir veiksmingą jos sprendimą. Vykdomi investiciniai projektai, finansuojami ES struktūrinių fondų ir valstybės lėšomis, vienas iš jų labai sėkmingai veikiantis – Eksperimentų centras, kuriame taip pat buvo galimybė apsilankyti ir patiems dalyvauti edukacinėse veiklose.
Paskutinę stažuotės dieną aplankytas Bžego miestas. Susitikime su miesto Meru ir švietimo skyriaus vadovu buvo domimasi šio miesto ugdymo įstaigomis, projektais, kuriuose dalyvauja mokyklos, kaip integruojami specialiųjų poreikių mokiniais, ar pakankamai pagalbos specialistų. Buvo aplankytos dvi šio miesto mokyklos. Bžego pradinėje mokykloje Nr. 6 didelis dėmesys skiriamas sportui ir konkrečioms sporto šakoms: futbolui, ledo rituliui, beisbolui, krepšiniui. Sustiprintose sporto klasėse mokiniai turi 10 kūno kultūros pamokų. Po pamokų dauguma mokinių lanko papildomus sporto klubus. Nuolatos organizuojamos tarpmokyklinės sporto varžybos. Mokykloje savivaldybės dėka įrengta sporto aikštė, stadionas, salė, baseinas. Bžego medicinos mokykloje suteikiama galimybė mokytis nemokamai asmenims nuo 18 m. iki pensinio amžiaus. Siūlomos patrauklios, šiuolaikiškos ir inovatyvios specialybės, kurios paklausios darbo rinkoje. Tokiu būdu yra užtikrinamas mokymus baigusių įsidarbinimas. Įstoti mokytis galima vos baigus vidurinę, laikyti baigiamųjų egzaminų neprivaloma – tai aukštųjų mokyklų reikalavimas.
Tikimasi, kad parsivežta geroji patirtis ir pavyzdžiai leis patirti sėkmę, įgyvendinant mūsų savivaldybės ir mūsų mokyklos siekiamus pokyčius.
Įvairiapusis Estijos ir Suomijos mokyklų ir savivaldybių bendradarbiavimas mokinių mokymosi pažangos užtikrinimo srityje
Įgyvendinant nacionalinį švietimo projektą “Lyderių laikas 3”, gegužės 14-18 dienomis įvyko pirmoji projekto stažuotė užsienyje. Joje dalyvavo 33 kūrybinių komandų nariai iš 9 savivaldybių (Birštono, Druskininkų, Elektrėnų, Kaišiadorių, Kalvarijos, Kazlų Rūdos, Lazdijų, Šalčininkų, Varėnos).
Druskininkų savivaldybės kūrybinės komandos inicijuojamo pokyčio projekto tema yra „Pasitikėjimu grįstas bendradarbiavimas, motyvuojantis mokytojus sukurti mokiniams tinkamiausią augimui terpę“.
Vizito tikslas – pasisemti patirties ir idėjų kūrybinėms komandoms ir savo ugdymo įstaigoms ir, be abejo, kiekvienam asmeniškai augti ir tobulėti profesiniame lygmenyje.
Vizito metu buvo lankytasi Helsinkio, Espoo, Talino ir Tartu įvairių tipų ugdymo įstaigose bei Talino zoologijos sodo Aplinkosaugos ir švietimo centre, teikiančiame edukacines paslaugas mokykloms, mokiniams ir jų tėvams.
Stažuotės metu ne tik daug sužinojome apie Suomijos ir Estijos švietimą, jo sėkmę lemiančius veiksnius, bet ir iš arti stebėjome, kaip ir kuo gyvena minėtų šalių įvairių tipų ugdymo įstaigos, kaip jose kuriama mokymuisi palanki aplinka, išgirdome, kokiomis nuostatomis vadovaujamasi keliant švietimo ir ugdymo tikslus bei prioritetus.
Kiekviena stažuotės diena buvo itin turininga: po vizitų ugdymo įstaigose rinkomės į paskaitas, per kurias daugiau sužinojome apie Suomijos ir Estijos švietimo sistemą, politiką, ugdymo turinį ir formas, savivaldybių ir mokyklų bendradarbiavimą, apie mokytojo profesionalumo svarbą siekiant mokinio motyvacijos ir asmeninės pažangos. Lankydamiesi įstaigose įsitikinome, kad ugdymo centre yra vaiko gerovė ir mokytojo vaidmuo čia yra labai svarbus.
Kiekvieną dieną didesnėse ar mažesnėse grupelėse diskutavome apie tai, kas ir kodėl vyksta Suomijos ir Estijos švietime ir kaip tai veikia požiūrį į pačią sistemą ir jos rezultatus. Stebino šių šalių mokyklų savarankiškumas, mokytojų rengimas, jų profesionalumas, visų švietimo subjektų įsipareigojimas ir atsakomybė. Nors Lietuvos ir aplankytų šalių švietimo politikos skirtumai nemaži, galima rasti ir bendrų bruožų – ir suomiai, ir estai kalba apie tuos pačius dalykus, kurie užfiksuoti ir mūsų Geros mokyklos koncepcijoje: apie dėmesį mokinio pažangai, visokeriopai pagalbai, ugdymo turiniui (nacionaliniam ir vietiniam), ugdymui kitose erdvėse, prasmingai socialinei partnerystei (ypač su universitetais), tėvų įsitraukimui į veiklą ir t.t. Visa tai nuteikė optimistiškai: Lietuvos švietimas eina panašiu – šiuolaikišku, moderniu, užtikrinančiu tvarų ugdymo(si) rezultatą – keliu.
Baigiantis vizitui, kiekvienos stažuotėje dalyvavusios savivaldybės atstovai turėjo pasirengti atsakyti į keletą klausimų, skatinusių pamąstyti apie tai, ką supratome, ko išmokome, kokių idėjų parsivežame kūrybinės komandos veiklai, pokyčių projektui ir ką, esant progai, galėtume parodyti stažuočių dalyviams savo savivaldybės ugdymo įstaigose.
Suomijos mokytojas profesionalus, pasitikintis savimi, juo tiki mokyklų vadovai, tėvai, mokiniai. Stebina mokytojo laisvė rinktis ir suvokta atsakomybė prieš mokinį, tėvus ir valstybę.
Šių šalių švietimiečiai – laisvi žmonės, turintys stiprius profesinius ryšius ir politinį palaikymą.
Skandinavai planuoja ugdymo turinį, ne laiką. Mokosi, kol išmoks. Stipriausi akcentai- pagarba mokytojui, pasitikėjimas vienų kitais, lyderystė“.
Aida Balčiūnienė, ,,Atgimimo” mokyklos anglų kalbos mokytoja,
LL3 projekto kūrybinės komandos narė
